- gąstus
- gąstùs, -ì adj. (4) Kv; Šl
1. bailus: Esu be galo gąsti Šll.
gą̃sčiai adv.: Adelė kilsterėjo aukštyn antakius ir gąsčiai dirstelėjo į kaimyną Db.2. baisus: Ar aš toks gąstùs, kad visi nu manęs bėgat? Kltn. Vedė dar kana kelias myles per kalnus ir daubas ing gąsčią girią I. Atėjimas ant sūdo piktiemus žmonėmus baisus ir gąstus bus DP554. | Netoli Karaliaučiaus Prūsuose susimetė gąstus daugumas varlių I.gąstù n.: Gąstù žiūrėti J. Didumėlis to jaučio – gąstù žiūrėti Kair. Tokį darbą gąstù ir pradėti Ll. gą̃sčiai adv.: Vėjas gą̃sčiai ūžau[ja] Ll. Argi negirditav, kaip gąsčiai šniokščia medžiai I.
Dictionary of the Lithuanian Language.